Man visai nerūpi, kas čia gyveno prieš šimtą metų, jei nesuprantu, kodėl aš čia šiandien. Kodėl būtent šis kalnas, šis šlaitas atvedė mane iki šio taško. Gal tai ne apie praeitį, o apie dabartį, kuri susiklijuoja iš senų dėlionės likučių, kurias kažkas paliko, o aš tiesiog radau.
Ši „EX-KURSIJA“ ir vadinasi be plano. Nes kai planas dingsta, atsiranda mintys. O kai atsiranda mintys, pradedi matyti, kaip iš seno tinko ir plytų išlenda ne nostalgija, o tęsinys.