APIE KĄ ČIA?

Didelė paklausa suformavo pasiūlą. Retas kuris iš jūsų nesate lankęsi ekskursijose, kurias organizuoja įvairios oficialios ir nelabai organizacijos ar pavieniai asmenys. Visa tai ilgainiui išugdė tam tikrą pačių ekskursijų stilių, štampą, prie kurio visi priprato. Gidai išmoko kalbėti vienodu tonu, o lankytojai vienodai linksėti galvomis. Žmonės tiesiog prisiderina prie grafikų, atsistoja į eilę ir tikisi, kad gaus tai, kas parašyta lankstinuke.

Aš nebandau papasakoti miesto istorijos. Man neįdomu, kas ką suprojektavo ir kuriais metais pastatė. Tam yra žmonės, kurie tai daro geriau už mane. Man įdomu, kaip tas pats miestas keičiasi mano galvoje.

Užaugau miesto centrinėje dalyje, kur man nėra kažkas ypatingo. Tai tiesiog fonas. Pastatai ilgą laiką man buvo tik orientyrai. Vietos, kurios padėjo nepasiklysti. Ir viskas.
Vaikystėje kiekvienas kampas turėjo savo pavadinimą. Ne oficialų. Mano. Kartais kvailą, kartais logišką, bet tai veikė.
Tas „baisus namas“ buvo penkios minutės iki mokyklos. Ne pastatas. Laikas. Vėliau tas pats namas tapo trimis minutėmis iki pasimatymo, į kurį pavėlavau. Dar vėliau, prisiminimu apie tai, kaip kažkada tikrai žinojau, kiek iki mokyklos. Tas pats objektas ir jau visai kitas santykis. Ir tada supratau, kad miestas niekada ir nepasikeitė. Pasikeičiau aš.
Būtent todėl kilo idėja pasiūlyti kitokių formų, EX-KURSIJA pasuko visiškai į kitą pusę. 

Pagalvojau, kad būtų visai šaunu, jeigu pasakodamas istoriją žmogų įvesčiau į jos vidų ir atrakinčiau jo vaizduotę taip, kad galva pati užsipildytų vaizdiniais. Kad jis galėtų pasijusti tos istorijos dalyviu ar stebėtoju, o patirties pabaigoje visa tai parsineštų namo – analizuoti, piešti, rašyti. Tai tokia neoficiali meditacija ar įkvėpimo terapija.

Kad būtų ramiau, iššifruokime patį žodį EX-KURSIJA. Kas po juo slepiasi, kai nubraukiame visus štampus?

EX (Ekstra / Eks), tai judesys išorėn, išėjimas iš rėmų, iš komforto zonos ir iš tų nubalintų maršrutų, kuriais visi vaikšto. Kartu tai ir „eks“ senajam formatui. Mes laidojame tą nuobodų, vadovėlinį pasakojimo būdą, kuris tinka nebent mokyklinėms ekskursijoms.
KURSIJA (Kursas), tai ne kryptis žemėlapyje, o mūsų pačių judėjimo trajektorija ir tempas. Tai kursas, kurį nubrėžia jūsų kompanijos energija, bendravimas ir ta akimirka, kurioje esame. Nustatote savo kursą. Tai nėra pasivaikščiojimas, kur tau pirštu bado į plytas. Tai formatas, kur miestas tampa tik fonu mūsų pokalbiui, ironijai ir tam laisvam laikui tik sau.